Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Integracijos į Europos Sąjungą (ES) poveikio Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai įvertinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Integracijos į Europos Sąjungą (ES) poveikio Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai įvertinimas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758
Aprašymas

Įvadas. Žemės ir maisto ūkio sektoriaus bei kaimo raida Lietuvoje. Istorinė žemės ūkio reformų Lietuvoje apžvalga. Žemės ūkio politika Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Bendrosios žemės ūkio politikos reformų poveikis žemės ūkio plėtotei. Lietuvos žemės ūkio vystymasis ir kaimo plėtra integruojantis į Europos Sąjungą (ES). Pagrindinės ES paramos priemonės Lietuvos žemės ūkiui 2007-2013 m. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus vaidmuo šalies ūkyje. Kaimo plėtros raidos 2004-2008 m. struktūrinių pokyčių ir jų tendencijų įvertinimas. Svarbiausi procesai, turintys didžiausią įtaką kaimo plėtrai. Kaimo plėtros perspektyvų vertinimas. Svarbiausi struktūriniai pokyčiai žemės ūkio ir kaimo sektoriuje po įstojimo į Europos Sąjungą (ES). Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos 2004 - 2008 metais įtakos žemės ir maisto ūkio sektoriui ir kaimo plėtrai vertinimas. Europos Sąjungos (ES) paramos programų skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai skatinti rezultatų analizė. Pasaulinių žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių bei kaimo raidos perspektyvų ir prognozių įvertinimas. Pasaulio kaimo plėtros prognozės. Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros prognozės. Trumpalaikės Lietuvos kaimo plėtros prognozės. Ekonometriniai žemės ūkio sektoriaus modeliai. Žemės ūkio sektoriaus ir kaimo plėtros ekonometrinės prognozės. Pagrindiniai procesai, turėję didžiausią įtaką kaimo raidai 2004-2008 metais. Žemės ūkio sektoriaus ir kaimo plėtros ekonometrinės prognozės. Europos Sąjungos (ES) paramos poveikio žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtrai įvertinimas. Pagrindinės kliūtys žemės ūkio produkcijos gamintojams įsisavinant Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą. Bendros pasaulio žemės ūkio produkcijos gamybos ir paklausos tendencijos. Apibendrinimas. Išvados. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Santrauka. Summary.

Ištrauka

Ketvirtadalis viso Lietuvos gyvavimo atkūrus nepriklausomybę laikotarpio praėjo įsijungus į Europos Sąjungą (ES). Įvertinant, kokių pokyčių buvo tikėtasi ir kas įvyko šiame regione po plėtros, prasminga kelti klausimą, kas įvyko Lie¬tuvoje, kiek ji išnaudoja narystės ES teikiamas galimybes ir kokios pagrindinės kliūtys tai riboja. Žemės ūkis yra nepaprastai svarbi ūkio šaka kiekvienoje valstybėje. Šis sektorius yra specifinis dėl ilgo gamybos ciklo, lėtos lėšų apyvartos, o taip pat ir didelio investicijų poreikio. Didėjanti žemės ūkio gamyba turi labai didelės įtakos kitų šakų bendrosios vertės didėjimui. Paskutinysis dešimtmetis ir pastarieji Lietuvos dalyvavimo ES metai pasižymėjo reformomis tiek šalies ekonomikoje tiek ir valdyme. Pagaliau pradėta galvoti apie tai, kaip padaryti kaimą patrauklų gyventi ir dirbti, kaip išlaikyti jame žmones ir patraukti jaunimą. Narystė ES šalių bendrijoje Lietuvai yra iškėlusi uždavinius, kurie neišvengiamai sietini su šalies ir ypač žemės ūkio modernizavimu. Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa vykdoma, įgyvendinant Europos komiteto strateginį tikslą - skatinti Lietuvos ekonominę ir verslo integraciją į bendrąją ES rinką, siekiant kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais privalumais ir atskleidžiant naujas ES rinkos galimybes.
Žemdirbių protestai bei nuolatinės diskusijos dėl žemės ūkio politikos jau tapo kasdienybe Lietuvoje. Daugiau kaip dešimties metų Lietuvos žemės ūkio "reformų" pasekmės – iškreipti rinkos ir finansiniai santykiai tarp skirtingų gamybos proceso grandžių, valstybės ir perdirbimo įmonių skolos žemdirbiams, dideli nerealizuotos perdirbtos produkcijos kiekiai, neefektyvi ūkininkų veikla, beveik nevykstantis išteklių perėjimas į kitas ūkio šakas, nefunkcionuojanti žemės rinka. Pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad valstybė visiškai nepajėgi vykdyti prisiimtų paramos žemės ūkiui priemonių, kas sukėlė žemdirbių nepasitenkinimą. Taip pat aišku, jog vykdyta žemės ūkio paramos politika yra ne tik netinkama dėl bendro finansinių išteklių trūkumo šalies biudžete, bet ir iš esmės neefektyvi ir ydinga.
Lietuvos ekonominė integracija į bendrąją ES rinką yra priemonė ilgalaikiams socialiniams-ekonominiams tikslams pasiekti: užtikrinti stabilią ekonomikos plėtrą, pragyvenimo lygio kilimą, aukštą užimtumo lygį. Augantis ekonominės integracijos lygis sudaro sąlygas sumažinti rinkos dalyvių prisitaikymo prie pasikeitusių verslo sąlygų kaštus ir maksimaliai pasinaudoti bendrosios ES rinkos teikiamomis galimybėmis
Tačiau esti ir kitokių nuomonių: kaip teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinyje "Knyga 2000-2004m rinkėjams" žurnalas "The Economist" ES bendrąją žemės ūkio politiką apibūdina" kaip sukčiavimo plitimo skatinimą". Jie teigia, kad Europos Sąjunga skatina pramoninę maisto gamybą nepriimtinomis priemonėmis. Be to, sukuria protestuoti linkusią ir prie subsidijų įpratusią žemdirbių kastą, kuri, nepaisant išmokų, gaunamų mokesčių mokėtojų

sąskaita, linkusi nuolatos skelbtis esanti nuskurdusi ir vargšė".

Lietuvoje žemės ūkis yra tradicinė sritis, joje ir šiuo metu oficialiais Statistikos departamento duomenimis dirba virš 20 proc. darbo jėgos (tuo tarpu pagaminama tik apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto).
Pirmiausia reikia įvardinti pagrindines žemės ūkio politikos nesėkmių priežastis. Tai – didelis valstybinis reguliavimas ir tiesioginis kišimasis į verslo santykius tarp ūkininkų, tarpinio perdirbimo įmonių bei galutinių produktų gamintojų. Minimalių žemės ūkio produktų supirkimo kainų nustatymas neleidžia susiformuoti ir funkcionuoti rinkos kainai ir supriešina ūkininkų ir jų produkcijos supirkėjų interesus. Pastarieji, pirkdami už didesnę nei rinkos kainą, nesugeba realizuoti perdirbtos produkcijos, negali jos eksportuoti už Lietuvos ribų ir tuo pačiu lieka įsiskolinę ūkininkams. Tuo tarpu ūkininkus, kurie grindžia savo veiklą nepagrįstais lūkesčiais, tokios priemonės stumia į bankrotą ir riboja verslo plėtrą.
Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksploatuojantiems ūkiams, besinaudojantiems ES bendra žemės ūkio parama, nauda akivaizdi. Tuo tarpu, kelių hektarų žemės savininkų perspektyva neaiški. Tai yra gana opi žemės ūkio ir kaimo plėtros problema, reikalaujanti dėmesio iš valstybės ir pastovių tyrimų.
Akivaizdu, kad ekonominis nuosmukis taps vienu rimčiausių išbandymų ES, jau išryškinusiu po Europos susivienijimo susidariu¬sias politines ir socialines trintis, kurias ne vienerius metus švelnino spartus ekonomikos augimas. Tačiau toks fonas ne tik nesumenkina pirmųjų ES plėtros patirties apibendrinimų svarbos, bet ir suteikia medžiagos naujoms įžvalgoms [36].



Tyrimo objektas

Integracijos į Europos sąjungą poveikis Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Tyrimo tikslas

Šio darbo tikslas - išanalizuoti ES teikiamos paramos poveikį Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, ekonominei ir socialinei būklei bei pasiūlyti priemones integracijos efektyvumo didinimui.

Tyrimo uždaviniai

1. Išnagrinėti bendrą žemės ūkio situaciją Lietuvai įstojus į ES.
2. Išsiaiškinti pagrindines kliūtis žemės ūkio produkcijos gamintojams įsisavinant ES teikiamą paramą.
3. Apžvelgti pagrindines ES paramos priemones Lietuvos žemės ūkiui.
4.Įvertinti teigiamus ir neigiamus integracijos poveikio aspektus.

Hipotezės

Tikėtina, kad Lietuvos ūkininkų darbo jėgos nutekėjimas yra mažesnis dėl galimybės pasinaudoti teikiama ES parama.
Tikėtina, kad žemės gražinimai didina gyventojų iniciatyvą užsiimti su žemės ūkio šakomis susijusia veikla.
Tikėtina, kad ES teikiama parama suteikia galimybę saugoti Lietuvos gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą.
Tikėtina, kad perėmus ES normas smarkų neigiamą poveikį patiria smulkus ir vidutinis verslas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-17
DalykasVadybos diplominis darbas
KategorijaVadyba
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai41 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis280.49 KB
AutoriusSimona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasLaima Česonienė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasPolitikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Integracijos i Europos Sajunga poveikio Lietuvos zemes ukiui ir kaimo pletrai ivertinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 54 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Laima Česonienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą