Kiekviena organizacija turi savo vadovą. Vadina jį įvairiai: viršininku, direktorium, valdytoju, rektorium, sekretorium, pirmininku, meistru, brigadininku ir dar kitaip. Visus juos galima pavadinti vienu bendru VADOVO vardu.
Vadovu gimstama ar kiekvienas gali juo tapti To paklausti galima ir kitų profesijų žmones. Ar gimstama pedagogu O gydytoju Jau nekalbu apie rašytojus, poetus, apskritai meno žmones. Dėl jų lyg ir aiškiau. Dainininkas gimdamas turi atsinešti balsą ir klausą, dailininkas – spalvų ir linijų harmonijos pojūtį, poetu taip pat ne kiekvienas gali būti. Taigi čia tokios veiklos sritys, kurios (kiekvienas sutinkame) reikalauja ypatingų sugebėjimų, ypatingų fizinių ir psichologinių savybių.
Grįžkime prie vadovo asmenybės.
Aišku, gimsta kūdikiai, o ne prezidentai ar banko valdytojai. Bet ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovas. Ši veikla taip pat priskiriama prie ypatingos veiklos sričių, reikalaujančių ne vien tam tikrų žinių (pasirengimo, patirties), bet ir savybių.
Greta žmogaus atsinešamų savybių būtinos sąlygos, kurios leistų toms savybėms formuotis, išryškėti, bręsti ir rutuliotis. Besiformuojantiems verslo žmonėms būtina įgimtų savybių ir socialinių ekonominių sąlygų vienybė.
Ši mintis ne retorinė. Ją pagrindžia kelių šimtmečių patirtis, kuri turėjo įtakos mūsų veiklos žmonių protams ir psichologijai.
Daugelis užsieniečių stebisi mūsų vadovų, tuo labiau tapusių verslininkais, mąstymo inertiškumu, iniciatyvos stoka, konjuktūrine pozicija, rizikos stoka, veiklos strategijos neturėjimu, menku komunikabilumu. Tai, kas aišku verslininkui, gimusiam verslo žmonių šeimoje ir visą amžių "plaukiojančiam" rinkos santykių vandenyne, mus iš tikro išmuša iš pusiausvyros. Ir šitai suformulavo Rusijos, didelės valstybės, aplinka, kuri keletą dešimtmečių darė įtaką ir kurios padarinius jaučiame iki šiol [12, p.76]. ...
Vadovo darbo stilius (2) [speros.lt].doc