Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Vadybos raida Lietuvoje (4)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Vadybos raida Lietuvoje (4)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įžanga. Vadyba Lietuvoje 1918-1940 metais. Ūkis. Tarpukario Lietuvos vadybos apžvalga. Mokslinės vadybos kongresai. Lietuviai juose. Mokslinės vadybos draugija. Jos tikslai ir veikla. Vadybos Lietuvoje pradininkai. Vytautas Andrius Graičiūnas. Pranas Lesauskis. Jonas Šimkus. Kiti mokslininkai ir jų darbai vadybos tema. Vadyba sovietiniu laikotarpiu. Pertvarkyta ūkio struktūra. Vadybos raida sovietinės okupacijos sąlygomis. Vadyba Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tautinės vadybos vizija. Ūkio struktūra ir procesai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Vadyba Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Tautinės vadybos vizija. Išvados.

Ištrauka

Vadyba kaip socialinių mokslų kryptis Lietuvoje oficialiai įteisinta tik 1992 metais sudarant mokslo sričių ir krypčių klasifikatorių, tačiau pats valdymo mokslas siekia daug senesnius laikus.
Pati valdymo samprata atsirado gilioje senovėje, tačiau tai dar anaiptol nebuvo tikroji mokslinė vadyba. Vienas pirmųjų vadybos veikėjų buvo Petras Vileišis, išleidęs keletą knygelių kuriose be kita ko nagrinėjami ir vadybinei tematikai būdingi klausimai.
Terminą "vadyba" įvedė garsusis lietuvių mokslininkas, vadybos pradininkas Vytautas Andrius Graičiūnas.
Vadybos kaip mokslo raidą Lietuvoje galima suskirstyti į tokius etapus:
• 1918 – 1940 metai. Šis laikotarpis savo ruožtu dar dalijamas ties 1935 metais, siejant su V.A.Graičiūno veikla. Tada buvo padėti pagrindai vadybos mokslui, plito užsienio vadybininkų idėjos ir t.t.
• 1940 – 1990 metai (sovietinis laikotarpis) – vadyba sovietinės okupacijos sąlygomis
• Nuo 1990 iki dabar.
Tokia klasifikacija nulėmė ir šio referato struktūrą. Kadangi pirmasis laikotarpis kol kas nėra visiškai ištyrinėtas, o apie paskutinįjį dar negalima daryti konkrečių išvadų dėl mokslo dinamikos, didžiausias dėmesys buvo sutelktas būtent 1918 – 1940 metų laikotarpiui.
Dr. V. Čingienė yra pasakiusi, kad vadyba be ekonomikos yra taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip ir ekonomika be vadybos, todėl kiekviename skyriuje apžvelgiama atitinkamo laikotarpio ūkio padėtis. Toks apžvalgų sugretinimas aiškiai parodo, kad vadyba Lietuvoje visais laikais buvo mokslas, besiderinantis prie ūkio padėties; Mokslininkai ypatingai domėjosi tomis problemomis, kurios tuo metu buvo aktualios ūkiui.
Šio referato tikslas yra nusakyti vadybos mokslo Lietuvoje raidą, tendencijas, leisti pamatyti sąsajas su ūkio padėtimi.

1. VADYBA LIETUVOJE 1918 – 1940 METAIS
Šis laikotarpis sutapo su klasikinių vadybos mokyklų formavimusi ir vystymusi, būtent todėl labai svarbu išsiaiškinti ir nusakyti, Lietuvos mokslininkų santykį su šiais procesais, jų požiūrį į to laiko vadybos sampratas.
1918 – 1940 metų laikotarpį dauguma autorių drąsiai skiria į du: iki 1935 m. Ir po 1935m., kai galutinai į Lietuvą grįžo Vytautas Andrius Graičiūnas, kadangi nuo to laiko būtent jis ir darė didžiausią įtaką lietuviškosios vadybos raidai (10, 7) .
1.1 ŪKIS
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviškosios Rusijos imperijos gubernijos neturėjo išvystytos pramonės – dauguma gyventojų gyveno kaimuose, labiausiai išvystytos šakos buvo maisto ir lengvoji pramonė, naudojusios vietines žaliavas, kurios buvo gaunamos beveik vien iš žemės ūkio (plg. dab. Latvijos didžiuosiuose miestuose jau buvo gana neblogai išvystytos įvairios pramonės rūšys, pvz., sunkioji). Nepaisant to, kad teritorija buvo agrarinė, žemės ūkio intensyvumas buvo palyginti nedidelis – iš karvės per metus teprimelžta 1200 litrų pieno. Šiokią tokią išimtį sudarė Suvalkų gubernija, kur buvo geresnės žemės, o baudžiava panaikinta dar Napoleono Bonaparto laikais, tačiau ir ten žemės ūkio produktyvumas buvo gana menkas.
Atkūrus nepriklausomybę, įvykdžius žemės reformą, ženkliai pagerėjo žemės ūkio padėtis. Kai kurių ekonomistų apskaičiavimais, bendra žemės ūkio produkcija Lietuvoje 1913-1940 m. laikotarpiu padidėjo 40 nuošimčių. Derlingumas atsiliko nuo labai išsivysčiusių šalių, bet buvo didesnis negu Lenkijoje. Labiausiai plėtotos tos žemės ūkio gamybos šakos, kurių produkcija turėjo paklausą užsienio šalyse, nes vidaus rinka buvo ribota. Tai pasakytina apie sviesto, mėsos gamybą (2). Galimas daiktas, kad tokia žemės ūkio padėtis ir paskatino S.Nacevičių parašyti veikalą "Teilorizmas bei fajolizmas žemės ūkyje, arba žemės ūkio darbams racionalizuoti etiudas" (apie tai bus kalbama kitame skyrelyje). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-08
DalykasVadybos kursinis darbas
KategorijaVadyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis46.13 KB
Autoriusarbuzodrauge
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vadybos raida Lietuvoje (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą