Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Asmenybė, pažinimas ir informacijos apdorojimas sprendimų priėmimo procese
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybė, pažinimas ir informacijos apdorojimas sprendimų priėmimo procese

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Sprendimų priėmimas psichologiniu ir racionaliu požiūriu. Sprendimų priėmimas psichologiniu aspektu. Asmenybė ir sprendimų priėmimas . Lasswellas ir sprendimų priėmimo psichologija. Sprendimų priėmimas ir grupių psichologija. Janisas ir "grupinis mąstymas". Sprendimo psichologija: integracinės koncepcijos. Pažinimas ir informacija sprendimų priėmimo procese. Simonas ir kognityviniai sprendimų priėmimo aspektai. Vickersas ir sprendimo menas. Sprendimų priėmimas: Karlas Deutschas ir valdymo kibernetika. Išvados.

Ištrauka

Analizuodami sprendimų priėmimo procesą siejame su keturiomis pagrindinėmis koncepcijų kategorijomis: galia, racionalumu, viešųjų sprendimų teorija ir jos alternatyvomis, institucionalizmu ir informacinėmis bei psichologinėmis koncepcijomis. Šiame darbe plačiau ir panagrinėsiu sprendimų priėmimo procesą, kuris remiasi informacinėmis bei psichologinėmis koncepcijomis.
Sprendimų priėmimas vyksta visą politinį ciklą: sprendžiama, ką laikyti "problema"; kokia informacija vadovautis; kokias strategijas pasirinkti mėginant paveikti politinę darbotvarkę; kokias politines alternatyvas svarstyti; kurias iš jų pasirinkti; kokias priemones ir kokiems tikslams naudoti; kokiais būdais tam tikrą politiką įgyvendinti; pagal kokius kriterijus vertinti vykdomą politiką. Kiekviename iš šių taškų priimami sprendimai.
Taigi sprendimų priėmimas vyksta skirtingose skirtingų lygmenų arenose. Vieno lygmens sprendimai yra tie, kuriuos priima aukštieji politikai, formuojantys "nacionalinę" sveikatos apsaugos ar ekonominę politiką, kito lygmens sprendimai yra tie, kuriuos priima asmenys, atsakantys už "sveikatos apsaugos" politiką vietos valdžios lygiu arba konkrečioje ligoninėje.

Darbo tikslas – išnagrinėti asmenybės, pažinimo ir informacijos apdorojimo įtaką sprendimų priėmimo procesui.
Darbo uždaviniai – išnagrinėti dvi pagrindines sprendimų priėmimo koncepcijų grupes:
1) sprendimų priėmimo koncepcijas, kurios savo dėmesį telkia į tokius veiksnius: asmenybės tipą, grupinę elgseną;
2) sprendimų priėmimo koncepcijų grupę, kurią domina kaip naudojamasi informacija, kaip apdorojama informacija.

Metodai – mokslinės ir publicistinės literatūros analizė

Sprendimo esmė – alternatyvos pasirinkimas. Sprendimo priėmimas – tai procesas, kurio metu iš kelių galimų racionalių alternatyvų parenkama viena [3].
Egzistuoja du iš esmės skirtingi požiūriai į sprendimų priėmimą – racionalusis ir psichologinis (elgsenos).
Racionalusis požiūris atspindi pagrindines matematinės vadybos mokyklos idėjas ir bando atsakyti į klausimą "Kaip priimti racionalų sprendimą?", "Kaip pasirinkti racionaliausią alternatyvą?". Norint priimti racionalų sprendimą, reikia surinkti visą teisingą informaciją, atitinkamai ją apdoroti, įvertinti, parinkti racionaliausią variantą. Alternatyvoms įvertinti bei atrinkti yra siūlomi matematiniai modeliai ir kitos loginės procedūros [4].
Vis dėlto racionalus požiūris dažnai yra gana ribotas. Viena priežasčių ta, kad per mažai žvelgiama į subjektyvaus veiksnio įtaką sprendimui priimti ir įgyvendinti. Racionaliosios teorijos labiau operuoja materialiniais, piniginiais ištekliais, darbo jėga kaip visuma, tačiau neatsižvelgta į kiekvieno individo ypatumus, kurie turi įtakos sprendimui. Be to, net ir labiausiai matematizuoti metodai negali aprėpti visų veiksnių [4].
Elgsenos arba psichologinė sprendimo priėmimo teorija pabrėžia sprendimą priimančio asmens ar jų grupės vaidmenį. Jos šalininkai siekia išaiškinti, kaip žmonės priima sprendimus, kokias klaidas paprastai daro [4]. Šios teorijos atstovai (priešingai nei racionaliųjų teorijų) teigia, kad išsamios informacijos surinkti iš viso neįmanoma, o dėl subjektyvių veiksnių įtakos taip pat neįmanoma racionali ir logiška elgsena.
Pripažįstant abiejų minėtų teorijų pagrindinių teiginių teisingumą, vis dėlto būtų tikslingiausia sujungti abiejų racionaliąsias savybes:
• Surinkti kuo išsamesnę informaciją, įvertinti įvairias alternatyvas;
• Įvertinti subjektyvaus veiksnio įtaką.
Bihevioristinį požiūrį apie 1976 metus suformulavo Nobelio premijos laureatas Herbertas A. Simonas. Pagrindinių teiginių palyginimas pateikiamas lentelėje (antrame stulpelyje – H. A Simono požiūris). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-20
DalykasVadybos kursinis darbas
KategorijaVadyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis42.3 KB
Autoriusevita
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybe pazinimas ir informacijos apdorojimas sprendimu priemimo procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą