Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Verslo samprata. Verslas ir jo organizavimo formos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verslo samprata. Verslas ir jo organizavimo formos

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142
Aprašymas

Įvadas. Smulkaus verslo samprata. Verslo organizavimo formos. Patentuoti verslai. Individualios įmonės. Ūkinės bendrijos. Ūkinių bendrijų tipai. Akcinės bendrovės. Valstybės ir savivaldybės įmonės. Žemės ūkio bendrovės. Kooperatinės bendrovės. Kredito unijos. Viešosios įstaigos. Junginiai (susivienijimai). Ne pelno organizacijos. Smulkaus ir vidutinio verslo valstybinis reguliavimas. Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui. Pagrindinės smulkaus ir vidutinio verslo problemos. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės Europos sąjungos šalyse. Smulkaus ir vidutinio verslo situacija Lietuvoje. Lietuvos respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo analizavimas. Išvados.

Ištrauka

Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina. Tie, kurie visai nesusiję su smulkiu ir vidutiniu verslu, pastarojo kategorijai priskiria tik kioskininkus ir turgaus prekeivius – mažiau organizuotus ir labiau pažeidžiamus tiek viešosios administracijos, tiek ir kitų institucijų, kurios gali laisvai ir nekontroliuojamai primesti savo valią. Todėl pastarieji neretai yra priversti imtis gana radikalių ir kraštutinių priemonių savo teisėms apginti. Plačioji visuomenė nuomonę apie smulkų verslą susidaro būtent iš tokių akcijų. Tokia nuomonė yra labai neobjektyvi ir neretai iškreipta, negatyviai veikianti visus verslininkus, kenkianti legalaus verslo prestižui. Tuo naudojasi leidimus išduodančios, verslą kontroliuojančios, viešai ir ne visai viešai administruojančios tarnybos, gerai suvokiančios smulkaus ir vidutinio verslo ribotas veikimo galimybes, įstatymų ir gausių poįstatyminių norminių aktų niuansus, kuriuos galima savaip interpretuoti, keisti ar net įgyvendinti atgaline tvarka.
Verslo organizavimas, jo ekonominių bruožų tyrimas grindžiami įvairių praktinių bei teorinių problemų analizė. Vienos iš šių problemų išreiškia palyginti paviršutinius verslo ekonominio turinio sluoksnius ir yra lengviau suvokiamos ir išsprendžiamos. Kitos apibūdina gilesnius jo turinio klodus, nėra iki galo suvoktos, išspręstos ir toliau lieka diskusinės.
Darbo tikslas yra išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo ypatumus, jo kūrimo sąlygas Lietuvoje, bei šioje sferoje susidariusių problemų sprendimo būdus. Iškeltas tikslas įgyvendinamas sprendžiant keletą uždavinių.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti smulkų ir vidutinį verslą teoriniu aspektu;
2. Susipažinti su smulkaus bei vidutinio verslo įstatymu;
3. Apžvelgti verslo organizavimo formomas bei aptarti kiekvieną formą smulkiau;
4. Paminėti smulkaus ir vidutinio verslo valstybinius reguliavimus;
5. Apžvelgti smulkaus ir vidutinio verslo situaciją Lietuvoje.
Kursinį darbą analizavome teoriniu būdu, pasitelkdami informaciją tiek iš interneto, tiek rašytinių šaltinių. Pagrindiniai informacijos šaltiniai Z. Gineitienė., D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Samulevičienė. ,,Verslas" 2003 m. ir Valstybės žinios 2000 - 2005m.
Naudojome statistinį, istorinį, grafinį bei aprašomąjį tyrimo metodus.
Didžiausias šio darbo sunkumas buvo iš didžiulės gausybės leidinių, knygų taip pat informacijos iš interneto atsirinkti tinkamą medžiagą, kuri atspindėtų ir tinkamai apibūdintų mūsų pasirinktą kursinio temą. Taip pat daug sunkumų sukėlė statistinės informacijos paieška ir susiteminimas.
Autorių indėlis: išskirti kiekvieno nario konkretaus indėlio negalime, nes darbas buvo daromas bendrai ir visų pastangomis.


Praktinę reikšmę turi ne teoriniai samprotavimai ar apmąstymai apie smulkų ir mikroverslą, o teisinis reglamentavimas, nes parama ar lengvatos teikiamos, vadovaujantis valstybinių ar savivaldybių institucijų norminiais aktais.
Teisiškai smulkaus verslo subjektus apibrėžia Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas Nr.X-1142 (Valstybės žinios., 2002 11 06 , Nr. 105-4689. - p. 1 – 3.). Pagal šį įstatymą smulkaus verslo subjektais pripažįstami:
Mažos įmonės, įskaitant mikroįmones. Pagal įmonės tipą tai gali būti uždaroji akcinė bendrovė, individuali (personalinė) įmonė ar ūkinė bendrija.
Fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Įmonė laikoma maža, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:
• Įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų.
• Įmonės metinės pajamos neviršyja 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų.
• Įmonė yra savarankiška.
Pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą mažomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 25 proc. ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso įmonei (įmonėms), kuri nėra maža įmonė. 25 proc. riba gali būti viršyta, jeigu įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ar vidutinį verslą.
Mikroįmonės - tai tam tikra kategorija smulkių įmonių. Mikroįmonės išskiriamos todėl, kad joms kai kuriais atvejais teikiama didesnė parama negu smulkioms įmonėms.
Įmonė laikoma mikroįmone, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:
• Įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų.
• Įmonės metinės pajamos neviršyja 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų.
• Įmonė yra savarankiška. Savarankiškumo kriterijai tie patys kaip ir mažoms įmonėms.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, apskaičiuojant įmonės pajamas, balansinį turtą ir darbuotojų skaičių, prie įmonės rodiklių turi būti pridedami ir tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių rodikliai. Įmonė tiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jeigu turi nemažiau kaip 25 proc. pastarosios įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Įmonė netiesiogiai kontroliuoja kitą įmonę, jeigu kontrolė atliekama per tarpinę įmonę, t. y. jeigu įmonė A kontroliuoja įmonę B, o įmonė B kontroliuoja įmonę C, tai, nustatant, ar įmonė A priklauso mažų ar mikroįmonių kategorijai, sumuojami visų trijų įmonių rodikliai. Tačiau, jeigu jūs tik steigiate įmonę ir tarp steigėjų nėra jau veikiančių įmonių (tai tinka absoliučiai daugumai įmonių kurias įkūrė neįgalieji), įsteigta įmonė bus pripažįstama smulkia ar mikroįmone pagal tris kriterijus:
• Darbuotojų skaičius;
• Metinė apyvarta;
• Balansinis turtas.
Darbuotojų skaičius apskaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministrų 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.4-85/1k-052 patvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka (Valstybės žinios, 2003 03 05, Nr.23-977. - p. 1 – 2.). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-15
DalykasVadybos kursinis darbas
KategorijaVadyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis40 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis129.45 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verslo samprata. Verslas ir jo organizavimo formos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą