Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Verslo aplinkos ypatumai Estijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verslo aplinkos ypatumai Estijoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Įvadas. Santrauka. Estijos socialinis – ekonominis profilis. Nacionalinio konkurencingumo profilis. Verslo sąlygų specifika ir įvertinimas šalyje. Verslo ir inovacijų paramos sistema. Šalies konkurencingumo ir verslo aplinkos SSGG analizė. Išvados.

Ištrauka

Verslo aplinką apsprendžią daugybė veiksnių: konkrečių įmonių ir produktų padėtis rinkoje, kaimynai, infrastruktūra, verslo tradicijos ir kita. Didžiulę įtaką daro ir valdžia (visų lygių - vietos, regioninė, centrinė, Europos Sąjunga).
Valdžia įtakoja verslo aplinką šiais pagrindiniais būdais: nustatydama (įtvirtindama) "žaidimo taisykles", ribojimų būdu (licencijos, sertifikavimai ir t.t.), rinkdama mokesčius, įtakodama tarptautinę prekybą, vykdydama monetarinę politiką, pati dalyvaudama versle, "skatindama" verslą.
Darbo tikslas: išnagrinėti verslo aplinkos ypatumus Estijoje.
Darbo uždaviniai:
• Apžvelgtii Estijos socialinį – ekonominį profilį;
• Įvertinti nacionalinį konkurencingumą;
• Išanalizuoti verslo sąlygų specifiką;
• Aprašyti verslo ir inovacijų paramos sistemą;
• Atlikti SSGG analizę.

SM-3/4 gr. studentės Agnės Šimaitytės referatas "Verslo aplinkos ypatumai ,,Estijoje", parašytas remiantis Eurostat tinklapio duomenimis, nacionalinėmis Estijos ataskaitomis, Trendchart ataskaitomis, Global Competetiveness Report studijomis bei Doing bussiness ataskaitomis. Šiame darbe yra analizuojami verslo veiklos ypatumai Estijoje pagal valstybės socialinį – ekonominį profilį, nacionalinio konkurencingumo profilį, verslo sąlygų specifiką, verslo ir inovacijų paramos sistemos veiklą, pagal konkurencingumo ir verslo aplinką (SSGG analizė).
Estija - tai nedidelė valstybė, kurios plotas yra 45 227 kv. Km, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių narių vidutinis plotas yra apie 155 680 kv. km (3,5 karto didesnis už Estijos). Estijoje taip gyvena 13,2 % mažiau gyventojų už vidutinį ES gyventojų skaičių. Estijoje pastebima gyventojų skaičiaus mažėjimas, jis lyginant 2000 ir 2005m. sumažėjo nuo 1372,1 iki 1347,5 mln. gyventojų ( sumažėjo 1%). Gyventojų skaičiaus sumažėjimą galėjo įtakoti padidėjęs mirtingumas ( 2000m. 13,2 mirtys 1000 gyventojų, 2005m. – 13,4).
Remiantis Eurostat duomenimis Estioje pastebima BVP augimo tendencija: BVP per capita, lyginant 2000 ir 2005 m. padidėjo 18%. Tuo tarpu Bendras ES šalių BVP vidurkis - 100%. Taigi Estijoje 2005m. šis indikatorius buvo šiek tiek didesnis už vidutinį (60,1%), o 2000m. mažesnis už vidutinį (42,1%). Taip pat Estijoje pastebimas realaus BVP augimas ( 2000m. – 10,8%, 2005m. – 10.5%). Estijoje lyginant 2000 ir 2005m. padidėjo darbo jėgos produktyvumas (15%) bei darbo vietų skaičius ( 3.5%). Darbo jėgos produktyvumas šalyje, lyginant su ES šalių darbo produktyvumo vidurkiu yra gana žemas. Nedarbingumo lygis Estijoje nuo 2000 iki 2005m. sumažėjo 4,9 %. Vidutinė metinė infliacija tiek 2000, tiek 2005m. Estijoje buvo didesnė nei ES šalių vidutinė metinė infliacija ( 2000m. 1,5 % didesnė, 2005m. – 1,9%). Tai parodo šalies nestabilumą kainų atžvilgiu, o tai trukdo augti šalies ekonomikai.
Darbo vieneto kaštai estijoje 2000 ir 2005m. buvo labai maži, tačiau lyginant 2000 ir 2005m. jie padidėjo 5%. Tai parodo, kad šalyje samdomiems darbuotojams, darbdavys skiria labai mažai išlaidų, o tai reiškia, kad Estijoje darbo užmokestis yra nedidelis. Valstybės balansas (grynosios skolos/paskolos) kaip % BVP Estijoje, lyginant 2000 – 2005m. padidėjo 2,1 %, tuo pačiu laikotarpiu ES šalių valstybės balanso vidurkis sumažėjo 2,7%. Grynasis vyriausybės įsiskolinimo % nuo BVP Estijoje yra labia žemas palyginus su ES šalių vidurkiu.
Tiesioginių užsienio investicijų intensyvumas Estijoje nuo 2000 iki 2005m., kaip ir verslo investicijos % nuo BVP didėjo. Šiuo laikotarpiu tiesioginių užsienio šalių intensyvumas padidėjo 1,7 %, o Verslo investicijos % nuo BVP – 5,7%t, ai labai svarbu šalies ekonomikos vystymuisi bei efektyviam jos funkcionavimui.
Pagal Global competitiveness report Estija nacionalinio konkurencingumo indeksų palyginimo lentelėje užima 25 vietą iš 125 šalių. Tai yra labai geras konkurencingumo rodiklis. Stipriausios Estijos sritys nacionalinio konkurencingumo profilyje yra makroekonomika, aukštasis mokslas ir ugdymas bei technologinis pasirengimas. O silpniausios – sveikatos ir pradinis švietimas bei verslo patyrimas.
Pagal Lisabonos kriterijus Estija pirmauja iš visų ES papildžiusių šalių. Šios šalies stipriosios pusės yra verslo aplinkos gerinimo kokybė ir informacinės visuomenės elementų pritaikymas ekonomikoje. Abi šios pusės yra aukščiau ES vidurkio.
Estijs inovacijų švieslentėje užima 13 vietą iš 25 ES šalių narių ir 18 vietą iš 33 šalių. Tai yra geriausias rezultatas tarp 10 naujų ES šalių narių. Tačiau, grupelė analizuotojų Estiją priskiria prie atsiliekančių šalių grupės, kuriai priklauso: Graikija, Latvija, Lenkija ir Portugalija. Paaiškinimas tarp to, kad Estija inovacijų švieslentėjė užima aukštą poziciją ir to, kad ji priskiriama prie atsiliekančių šalių grupės yra toks, kad Estija stipri inovacijose ir entreprenerystėje, bet silpna IPR, prisitaikyme ir žinių pasaulyje.
Estija World Bank ekonomikos vertinimo lentelėje iš 175 šalių užima 17 vietą 2005 ir 2006m. Stipriausios pusės Estijos ekonomikoje yra: prekyba užsienyje (6 vieta 2006m, 5 – 2005m.), licenzijų gavimas (13 vieta). Silpniausios – darbuotojų įdarbinimas ( 151 vieta) bei verslo pradžia ( 51 vieta 2006m. 50 – 2005m.).
Pradėti verslą Estijoje nėra labai sudėyinga. Čia reikia vidutiniškai atlikti 6 procedūras, kiekviena vidutiniškai atliakama per 35 dienas. Verslui Estijoje pradėti reikalingas minimalus kapitalas yra 34,3% nuo pajamų vienam gyventojui. Jis yra didesnis OECD vidurkis. Norint pradėti verslą, būtina įsigyti licenzijas ir leidimus, visas reikalingas notifikacijas ir patikrinimus. Tai Estijoje vidutiniškai atliekama, atlikus 13 procedūrų, kiekviena jų atliekama per 117 dienų, tai 32,5 dienom trumpiau nei OECD. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-02
DalykasVadybos kursinis darbas
KategorijaVadyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis147.04 KB
AutoriusAgnė
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. M. Kriaučionienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verslo aplinkos ypatumai Estijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc. dr. M. Kriaučionienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą