Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Stambių įmonių Lietuvoje – jų stipriųjų pusių ir grėsmių bei įtakos regionų vystymui ir užimtumui - studija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stambių įmonių Lietuvoje – jų stipriųjų pusių ir grėsmių bei įtakos regionų vystymui ir užimtumui - studija

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677787980818283848586
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos regionų (apskričių) situacijos ir stambių įmonių vaidmens analizė. Alytaus apskritis. Kauno apskritis. Klaipėdos apskritis. Marijampolės apskritis. Panevėžio apskritis. Šiaulių apskritis. Tauragės apskritis. Telšių apskritis. Utenos apskritis. Vilniaus apskritis. Įmonių veiklos perspektyvumo vertinimas: sektorinis pjūvis. Paramos teikimo sunkumus patiriančioms įmonėms tarptautinė patirtis. Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms teikimo gairės. Leistini/galimi paramos teikimo būdai ir sąlygos. Paramos teikimo sunkumus patiriančioms įmonėms apribojimai. Išvados ir rekomendacijos. Priedai.

Ištrauka

Nors Europos Sąjungoje, kaip ir kitose pasaulio regionuose, vis didesnis dėmesys skiriamas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau pagrindinė ekonomikos (pramonės) varomoji jėga vis dėlto išlieka stambios įmonės. Ypač tai pasakytina apie pramonę, prekybą, energetiką, transportą.
Lietuvos pramonė per pastaruosius 15 metų iš esmės pasikeitė. Iki 1990 m. joje ryškiai dominavo stambios įmonės, o dabar įmonės, kuriose dirba daugiau negu 250 darbuotojų, tesudaro 0,6 proc. bendro įmonių skaičiaus. Ši dalis yra stebėtinai vienoda visose pramonės šakose ir svyruoja nuo 0,48 proc. iki 0,78 proc. Stambios įmonės yra svarbios ir kaip galimi centriniai vietinių verslo sistemų bei klasterių branduoliai. Tai liudija 2002-2004 metais atlikti pramonės klasterizacijos tyrimai.
Rengiant šią studiją, buvo laikomasi pozicijos, jog daugelis stambių įmonių jau sugebėjo sėkmingai restruktūrizuoti veiklą arba jau bankrutavo. Taip pat šioje studijoje analizuojamos ne konkrečios įmonės ir specifinės jų veiklos problemos (tai atskirų studijų objektas), bet buvo bandoma analizuoti visas įmones, taikant sektorinį bei regioninį pjūvius. Konkrečių įmonių situacija buvo nagrinėjama tik tais atvejais, kai įmonė buvo vertinama kaip objektyviai probleminė, arba jos nesėkmės kaina regionui ar nacionalinei ekonomikai buvo itin reikšminga. Labiau gilintis į konkrečių įmonių situaciją, jų stipriąsias puses ar grėsmes neleido projekto biudžetas ir terminai, skirti darbams atlikti. Kita nuostata buvo ta, jog svarbiausią dėmesį reikėjo sutelkti į regionuose esančias stambias įmones, o didžiųjų miestų įmonės nebuvo svarbiausias tyrimo objektas. Tokią proporciją lėmė techninė užduotis, kurioje buvo akcentuojamos galimos negatyvios nesėkmingos įmonių veiklos socialinės pasekmės. Didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje bei Klaipėdoje, jau dabar jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų bei laisvų teritorijų įmonių kūrimuisi stygius. Todėl atskirai paimtos vienos ar kelių įmonių didžiuosiuose miestuose bankrotas nebūtų didelė problema, nes darbo jėga būtų panaudota produktyvesniuose ekonominiuose vienetuose. Tačiau, kadangi absoliuti dauguma stambių įmonių yra sukoncentruotos miestuose, natūraliai teko gilintis ir į šių įmonių situaciją.
Taip pat nesiekta analizuoti tokių įmonių kaip AB "Mažeikių nafta" ar Ignalinos AES, nes jų veiklą lemia ne ekonominiai, bet politiniai motyvai.
Darbe buvo naudoti anketinės apklausos ir ekspertų metodai. Anketos buvo išsiųstos daugeliui Lietuvos pramonės visų šakų/sektorių įmonių, kuriose dirba daugiau negu 250 darbuotojų. Taip pat buvo apklausti visų Lietuvos rajonų savivaldybių administracijos vadovai, atsakingi už rajono/apskrities socialinį-ekonominį vystymą. Taip buvo siekiama išsiaiškinti vietos savivaldos institucijų lūkesčius, susietus su jų rajonuose veikiančiomis stambiomis įmonėmis, jų požiūrį į tokių įmonių integraciją į regioninę verslo sistemą, galimas nesėkmingos veiklos socialines pasekmes.
Atliktos apklausos parodė, jog tiek įmonių vadovai, tiek ir rajonų vadovai gana optimistiškai vertina įmonių veiklos perspektyvą. Kartu abi pusės akcentuoja tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stoką, vienodai silpnai suvokia kolektyvinių pastangų svarbą. Kaip svarbų veiksnį, ribojantį spartesnį vietinių verslo sistemų ar klasterių formavimąsi, įmonės įvardija bendradarbiavimo kultūros tarp verslo partnerių stoką ir įsipareigojimų verslo partneriams nesilaikymą, partnerių patikimumo stoką.
Tyrimas leido įvertinti konkrečių Lietuvos apskričių situaciją stambių įmonių veiklos aspektu, išryškinti problemines įmones bei jų svarbą regionui. Vertinant lokalinių/regioninių verslo sistemų susiformavimo lygį, teko konstatuoti, jog rezultatai, gauti atlikus šią studiją, patvirtino, jog šiuo metu tokios sistemos arba iš viso neegzistuoja, arba yra pradiniuose formavimosi etapuose. Stambios įmonės, veikiančios rajonų centruose, turi tik ribotus verslo kontaktus su vietinėmis įmonėmis, yra daugiau integruotos į nacionalinius įmonių darinius, bet menkai tarnauja kaip vietinių mikro klasterių kūrimosi židiniai. Daryti gilesnius apibendrinimus yra sunku dėl dviejų priežasčių: nėra statistinių duomenų apie tarpusavio pirkimus ir įmonės pasyviai atsakinėjo į pateiktos anketos klausimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-02
DalykasVadybos kursinis darbas
KategorijaVadyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis83 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis176.39 KB
AutoriusBrigituliux@one.lt
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stambiu imoniu Lietuvoje ju stipriuju pusiu ir gresmiu bei itakos regionu vystymui ir uzimtumui studija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą